2-oji kalba "Kalbos organizavimas"

Vadovo santrauka

Geras kalbos organizavimas yra būtinas, jeigu norite, kad auditorija sektų bei suprastų Jūsų prezentaciją. Jūs privalote skirti tam laiko ir tvarkingai sudėlioti savo idėjas. Galite savo kalbą organizuoti keliais būdais; pasirinkite tokį planą, kuris geriausiai tinka Jūsų temai. Įžanga turėtų patraukti auditorijos dėmesį, pagrindinė dalis turi pagrįsti Jūsų perduodamą idėją, o pabaiga turi paremti idėjas bei užtikrinti, jog jos bus įsimintos. Perėjimai nuo vienos minties prie kitos turi būti sklandūs.

Šios kalbos tikslai:

• Pasirinkite tinkamą išdėstymo planą, kuris leistų klausytojams lengvai sekti ir suprasti Jūsų kalbą.
• Jūsų pranešimas turi būti aiškus, pagalbinė medžiaga turi tiesiogiai prisidėti prie to pranešimo.
• Pereidami nuo vienos minties prie kitos naudokite tinkamus perėjimus.
• Sukurkite tvirtą įžangą ir pabaigą.

Kalbėjimui skiriamas laikas: nuo 5 iki 7 minučių. 

Jūs jau sakėte savo pirmąją paruoštą kalbą ir dalyvavote improvizacijų sesijoje bei kituose susitikimų vaidmenyse. Dabar esate pasiruošę visą dėmesį sutelkti į efektyvios kalbos struktūrą.

Jūsų kaip kalbėtojo vaidmuo yra papasakoti kitiems apie savo idėjas ir kartkartėmis skatinti/įtikinti kitus imtis tam tikrų veiksmų. Jūsų auditorija bus imlesnė Jūsų pastangoms, jeigu skirsite laiko savo minčių surikiavimui logine tvarka. Gerai parengtos kalbos auditorijai yra naudingos. Štai keli jų teikiami privalumai:

• Lengviau suprantamos. Jūsų auditorija nori žinoti, apie ką Jūsų kalba ir ką norite ja pasakyti. Gerai parengtos kalbos padeda tai pasiekti.
• Lengviau įsimenamos. Gerai parengta kalba leidžia auditorijai lengviau prisiminti ir nustatyti esminius kalbos aspektus.
• Labiau įtikinančios. Kalbėtojai, kurie skiria laiko savo prezentacijų organizavimui, yra suvokiami kaip geriau nusimanantys, jais lengviau tikėti, nei tais, kurių kalbos padrikos, nevientisos.
• Patrauklesnės. Auditorijos vertina kruopščiai parengtas prezentacijas ir seka jas nuo pradžios iki pat galo.
  
  

Pasirinkite savo temą

Pirmas žingsnis kuriant savo kalbą yra nuspręsti, apie ką norite kalbėti. Naujokams kalbėtojams tai kartais pasirodo sudėtinga. Pasaulis kupinas temų, apie kurias galima kalbėti. Jums svarbiausia yra išsirinkti geriausiai Jums ir Jūsų auditorijai tinkančią temą. Norint surasti temą, nereikalingi ypatingi įgūdžiai ar ilgos tyrinėjimų ar mąstymo valandos. Pavyzdžiui, pažvelkite į šias temas:  

• Neseniai su draugais arba bendradarbiais surengtos diskusijos.
•  Jus sudominę žurnalo arba laikraščio straipsniai.
• Temos, kurias išmanote – nekilnojamasis turtas, rašymas, asmeniniai kompiuteriai ir t.t.
• Kasdienė patirtis – apsipirkimas, bendravimas, šeimos santykiai.
  

Bet kuri iš šių temų gali padėti pasisemti kalbos idėjų.

Galiausiai, kai tapsite labiau patyrusiu kalbėtoju, Jūs susidursite su situacijomis, kurios privers Jus pagalvoti: „Tai galėtų būti gera kalbos tema“. Šias idėjas užsirašykite ir saugokite. Galėsite jomis remtis vėliau.

Priede bei „The Better Speaker Series“ (liet. „Geresnio kalbėtojo serijos“) programos skyriuje „Temos pasirinkimas“ (Katalogo Nr. 274) rasite daugiau patarimų, kaip pasirinkti kalbos temą.

Įsitikinkite, kad tema nėra per plati. Pavyzdžiui, vietoje to, kad kalbėtumėte apie sportą – bendro pobūdžio temą – susiaurinkite savo temą iki vaikų sporto arba siauresnės srities – vaikų gimnastikos. Atminkite, jog kalbėsite tik kelias minutes, taigi Jums to laiko užteks tik platesnės temos vienam aspektui aptarti. Įsitikinkite, jog tema pateikiama laiku ir ji auditorijai yra artima.

Kai jau žinote savo temą, suformuokite esmę, kurią norite pasakyti. Pavyzdžiui, jeigu Jūsų pasirinkta tema yra vaikų sportas, tai galbūt norėsite įtikinti auditoriją, jog dėl suaugusiųjų kaltės vaikų sporte atsiranda per daug konkurencijos? Arba galbūt norite pralinksminti auditoriją pasakodami juokingas istorijas apie savo vaiko futbolo komandą?

Suformuokite pagrindą

Kitas Jūsų kalbos ruošimo žingsnis yra logiškas Jūsų idėjų išdėstymas į tokią seką, kuri padės Jums pasiekti savo tikslo.  Nėra tokio dalyko, kaip „geriausias“ būdas organizuoti savo kalbą. Organizuoti galima keliais būdais ir Jūsų pasirinktas metodas dažnai priklauso nuo pasirinktos temos ir Jūsų tikslo.

• Chronologinė seka. Tema organizuojama pagal laiką. Pavyzdžiui, jeigu Jūsų kalba yra apie artėjančią miesto šimto metų šventę, Jūs pradėsite kalbėti nuo miesto įsikūrimo pradžios, po to pasakosite, kaip miestas augo metams bėgant, o tada pereisite prie dabartinės situacijos. Arba savo kalboje galite nagrinėti proceso žingsnelius, pavyzdžiui, penki žingsneliai norint pasiekti karjeros pokyčių.
  
  
• Erdvinė seka. Tokio tipo kalba seka kryptį. Pavyzdžiui, kalboje apie gėlių sodo planavimą, iš pradžių patarsite, jog nedidelės gėlės tinkamos auginti sodo priekyje, po to turėtų sekti šiek tiek aukštesnės gėlės tinkančios sodo viduriui, o aukščiausios gėlės tinka sodo galui.
  
  
• Priežastinė seka. Šio tipo kalba parodo priežasties/efekto santykius. Dažnai iš pradžių aptariamas efektas/poveikis, o tada jau priežastis. Kalba apie uraganus iš pradžių pateikia informaciją apie tai, kaip susiformuoja uraganai, ir jų naikinimo jėga atitinka šį organizacinį modelį.
  
  
• Palyginamoji seka. Jūs lyginate ir supriešinate skirtingus pasiūlymus arba planus, paprastai siekiate įtikinti auditoriją, jog vienas planas ar pasiūlymas yra geresnis. Pavyzdžiui, pristatydami savo įmonės vadovams prezentaciją, galite palyginti ir sugretinti kelis skirtingus pasiūlymus dėl naujo produkto, ir įtikinti, jog vienas pasiūlymas yra geresnis nei kitas.
  
  
• Aktuali seka. Tokios sekos kalba pagrindinę temą išskaido į papildomas temas. Pavyzdžiui, kalba apie radijo programų keitimą galėtų sutelkti dėmesį į tris skirtingus programų tipus: muziką, naujienas ir pokalbių šou.
  
  
• Problemos-sprendimo seka. Jūs pristatote problemą, kurią reikia spręsti, ir tos problemos sprendimą. Tokio tipo kalbos organizavimas yra veiksmingas, jeigu siekiate motyvuoti savo auditoriją imtis tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, šį modelį atitinka kalba apie vandens taršos poveikį žmonėms bei aplinkai, kada pateikiamas vandens taršos Jūsų mieste šaltinių sąrašas ir nurodoma, ką reikia daryti norint tai sustabdyti. 
  
  

Sukurkite įžangą

1 temos metu sužinojote, jog kiekviena kalba turi įžangą, pagrindinę dalį ir pabaigą.

Įžanga turėtų iš karto pritraukti auditorijos dėmesį ir pasakyti auditorijai, apie ką bus kalbama.

Geros įžangos pavyzdžiai:

• Pradėkite klausimu arba iššaukiančiu sakiniu
• Tiktų tinkama citata, iliustravimas ar istorija
• Galima parodyti kokį nors objektą ar paveikslą
• Dėmesį patraukiantis apibendrinimas, kuris glaudžiai siejasi su pasirinkta tema
  

Žemiau nurodytos įžangos nėra tinkamos, venkite jų:

• Atsiprašymo sakinys
• Istorija arba pokštas, kuris nėra susijęs su Jūsų tema
• Bendras pastebėjimas pateiktas bendro pobūdžio būdu
• Ilgas arba lėtai besivystantis teiginys ar istorija
• Banalus, nuvalkiotas posakis, pavyzdžiui: „Ar kada nors pagalvojote apie...?“.
  
  

Sukurkite pagrindinę kalbos dalį

Pagrindinė dalis yra esminė Jūsų kalbos dalis, ją sudaro faktai ar idėjos, kurias norite pristatyti. Informacijos kiekį, kurį pateiksite pagrindinėje dalyje, turite atrinkti pagal Jūsų kalbai skiriama laiką. Būtinai atsižvelkite į tai, jog auditorija galės prisiminti tik tam tikrą informacijos kiekį.

Kokius faktus ar idėjas norite perduoti? Gali būti naudinga ant nedidelių pastabų kortelių surašyti visas su tema susijusias idėjas. Kiekvienai idėjai arba faktui naudokite vieną kortelę. Tada atrinkite tris geriausius arba svarbiausius faktus ar idėjas. Išdėliokite jas tinkama seka, kuri efektyviausiai perteiks Jūsų pranešimą.

Pavyzdžiui, jeigu rašote kalbą apie vaisių ir daržovių vartojimo privalumus/naudą, galite pasirinkti šiuos tris pagrindinius aspektus:

1. Valgydami vaisius ir daržoves gauname maistingųjų medžiagų, kurios būtinos mūsų kūno funkcionavimui.
2. Vaisių ir daržovių valgymas apsaugo nuo senėjimo efektų.
3. Valgant vaisius ir daržoves sumažėja vėžio ir širdies ligų rizika.
   

Sekantis žingsnis kuriant pagrindinę kalbos dalį yra kiekvieną pagrindinį punktą suskaidyti/padalinti į mažesnius punktus. Papildomi, mažesni punktai paaiškina, pabrėžia arba patvirtina atitinkamą idėją ar faktą. Papildomi punktai praturtina kalbą, ji tampa įdomesnė ir padeda klausytojams įsiminti pagrindinę idėją.

Pavyzdžiui, aukščiau pateikto pirmo punkto papildomas punktas galėtų skambėti taip: „Vaisių ir daržovių sudėtyje yra angliavandenių, baltymų ir riebalų, kuriuos kūnas panaudoja energijai formuoti arba ląstelėms gaminti“.

Tada, po kiekvieno papildomo punkto, seka pagrindžianti medžiaga. Pagrindžianti medžiaga gali būti:

• Statistinė informacija. Tai įvairi informacija apie įvykius, nutikimus bei kiti skaičiais išreikšti duomenys.
• Parodymai. Tai žmonių, kurie išmano tam tikrą sritį, citavimas arba nuomonės.
• Pavyzdžiai, istorijos arba anekdotai. Jie paprastai susiję su įvykiu, kuris nutiko Jums arba Jūsų pažįstamam, arba kažkam, apie ką skaitėte.
• Vizualinės priemonės. Tai gali būti diagramos, paveikslėliai, schemos, modeliai ar kiti objektai. (Daugiau informacijos apie vizualių priemonių naudojimą rasite 8 temoje).
• Faktai. Faktai yra patikrinama/įrodoma informacija.
  

Kad ir kurį pagrindimo būdą pasirinksite, įsitikinkite, jog jis tinka Jūsų pasirinktai temai ir pačiai kalbai.

Pabaiga

Kalbos pabaiga yra paskutinė proga perduoti savo pranešimą ir pagrindinius aspektus tokiu būdu, kuris padėtų juos įsiminti auditorijai. Pabaiga turėtų įtvirtinti Jūsų idėjas ir užtikrinti ilgalaikį klausytojų įspūdį. Jeigu informavote klausytojus, Jūs galite užbaigti kalbą glaustai pateikdami idėjų, pateiktų pagrindinėje kalbos dalyje, santrauką. Jeigu siekėte įtikinti arba motyvuoti auditoriją imtis kokių nors veiksmų, galite pateikti veiksmų planą, kurį klausytojai turėtų vykdyti. Tada galite užbaigti kalbą paskutine pastaba, pavyzdžiui, galite pateikti iššūkį, klausimą, anekdotą ar citatą.

Kartais, užbaigdami savo kalbą, prisiminsite tai, ką pamiršote pasakyti anksčiau. Atsispirkite pagundai pradėti apie tai kalbėti. Naujos medžiagos pristatymas užbaigiant kalbą gali sutrikdyti auditoriją. Taip pat kalbėdami nepradėkite atsiprašinėti už tai, ko nepadarėte ar nepasakėte savo kalbos metu. Užbaikite tvirtai ir įtikinamai.

Kalbos plano pavyzdys

Remkitės žemiau pateiktu kalbos plano, kurį sudaro trys pagrindiniai punktai, pavyzdžiu:

A. Įžanga.

1. Patraukite auditorijos dėmesį.
2. Pereikite prie kalbos temos

B. Pagrindinė dalis

1. Pagrindinis aspektas/punktas
   a. Papildomas punktas
   b. Pagrindžianti medžiaga

2. Pagrindinis aspektas/punktas
   a. Papildomas punktas
   b. Pagrindžianti medžiaga

3. Pagrindinis aspektas/ punktas
   a. Papildomas punktas
   b. Pagrindžianti medžiaga.

C. Pabaiga

1. Apžvalga arba santrauka
2. Kvietimas imtis veiksmų arba lengvai įsimenamas teiginys.
   
   

Atkreipkite dėmesį į perėjimus

Auditorijai būtinas sklandus perėjimas nuo vieno klausimo prie kito. Šiuos vertingus sujungimus padeda sukurti perėjimai. Jie padeda auditorijai sekti pateikiamas idėjas ir pamatyti ryšį tarp jų. Perėjimai paprastai naudojami pereinant:

• Nuo kalbos įžangos prie kalbos pagrindinės dalies.
• Nuo pagrindinio punkto/aspekto, prie papildomo punkto
• Nuo papildomo punkto prie pagrindžiančios medžiagos
• Nuo paskutinės pagrindžiančios medžiangos prie pabaigos.
  

Perėjimais gali būti žodžiai, frazės, teiginiai ar klausimai.

Štai keletas perėjimams naudojamų žodžių: galiausiai, taip pat, bet, taigi, atsižvelgiant, po to, vietoje to, vėliau, tuo tarpu, toliau, tada, dar, pasak, to pasekoje, pavyzdžiui, be to, pradėkime nuo, dar svarbiau, tai reiškia, iliustruojant.

Galimi ir tokie perėjimo sakiniai ar klausimai:

• „Jeigu ši programa yra tokia vertinga, kodėl jai visi priešinasi?”
• „Kuriant šį produktą būtina atsižvelgti į tris dalykus. Visų pirma…. Antra….Trečia…”
  
  

Jūsų užduotis

Šioje temoje didžiausias dėmesys skiriamas efektyviam kalbos organizavimui. Jūsų užduotis yra:

• Pasirinkti kalbos planą, kuris tinka Jūsų temai bei leidžia klausytojams lengvai sekti ir suprasti Jūsų prezentaciją.
• Jūsų pranešimas auditorijai turi būti aiškus; pagrindiniai punktai, papildomi punktai ir pagrindžianti medžiaga turi prisidėti prie pagrindinio pranešimo.
• Pereidami nuo vienos idėjos prie kitos naudokite tinkamus perėjimo žodelius, frazes, sakinius arba klausimus.
• Sukurkite tvirtą įžangą ir pabaigą. Būtų naudinga juos įsiminti, kaip darėte 1 temos užduoties metu.
• Ruošdami ir repetuodami kalbą prisiminkite 1 temos įvertinime pateiktus pasiūlymus.
  

Daugiau informacijos apie kalbos organizavimą rasite „The Better Speaker Series“ (liet. „Geresnio kalbėtojo serijos“) programoje, skyriuje „Jūsų kalbos organizavimas“ (Katalogo Nr. 276).

Ruošdami kalbą remkitės 1 temos kalbėtojo kontroliniu sąrašu.

Kalbos organizavimo įvertinimo instrukcijos

Pavadinimas__________________________________________________

Vertintojas___________________________________________________

Data____________________________

Pastaba vertintojui: Kalbėtojas ruošiasi pristatyti kalbą, kuri parengta/suorganizuota taip, kad leistų pasiekti aiškiai apibrėžto tikslo. Kalbą sudaro įžanga, pagrindinė dalis ir pabaiga; pagrindiniai faktai arba idėjos; ir tinkama pagrindžianti medžiaga, su sklandžiais perėjimais tarp faktų ir idėjų. Be savo žodinio įvertinimo taip pat prašome užpildyti šią įvertinimo formą: pažymėkite kalbos įvertinimą kiekvienoje kategorijoje, taip pat pasiūlykite savo komentarus arba rekomenduokite tam tikrus veiksmus (kur reikia).

• 5 = Puiku
• 4 = Virš vidurkio pagal kalbėtojo patyrimo lygį
• 3 = Patenkinamai
• 2 = Reikia tobulintis
• 1 = Būtina atkreipti dėmesį
  
  

•  Ką kalbėtojas galėtų savo kalboje pakeisti, kad ji taptų efektyvesnė?
  

Nori įsitikinti klubo teikiama nauda?

Registruokis 2-iems NEMOKAMIEMS susitikimams! Registruotis >>